Paminklas TAUTAI, KALBAI, LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIUI PAMINĖTI 1009-2009 m.

UAB Žybartuva atliko granitinio paminklo "Tautai ir kalbai" tiekimą. Tai yra vienintelis ir nepakartuojamas meno gaminys sudarytas iš itin sudėtingų akmens detalių. Jo oficialus atidarymas įvyko 2009 m. rugsėjo 06 d. 

Aprašymas:

Nuo keturkampio pagrindo (keturi kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etninius regionus) kyla keturkampė sraigtinė aukšta kolona, simbolizuojanti tautos kelią, veržimąsi į išlikimą. Ant kolonos viršaus - veržlus su ietimi rankoje raitelis ant jauno eiklaus žirgo. Žirgas simbolizuoja tautos veržlumą ir jos nenutrūkstantį skrydį į ateitį (žirgas lietuvį lydėjo visą gyvenimą: ir darbe, ir kovoje, ir kūryboje, žirgas, beje, yra vaizduojamas Lietuvos, o taip pat, ir Marijampolės herbe). Žirgas su raiteliu vaizduojami judesyje - skriejantys, lekiantys - toks veržlus yra ir tautos gyvenimas. Jaunuolis ant žirgo - tai atvira, laisva tauta, kuri savo rankose laiko pasaulio svertą ietį - tautos kovos, žodžio ir išlikimo simbolį. Horizontali ieties padėtis simbolizuoja kovos už kalbos ir tautos išlikimą jėgų pusiausvyrą.

Žirgas su raiteliu turėtų būti sidabro spalvos, gaminami iš nerūdyjančio plieno.

Kolonos apačioje bus keturi reljefai (2x2m), kuriuose pavaizduoti kalbos išlikimo kertiniai akcentai:

• 1-ąjame pagrindiniame reljefe bus užrašyta, kad paminklas skiriamas:
   „TAUTAI, KALBAI, LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIUI PAMINĖTI 1009-2009 m.“
• 2-asis reljefas bus skirtas priešistorei - jame vaizduojami tam laikotarpiui būdingi ženklai: Krivis su lazda prie aukuro ir ąžuolo, šalia senuoju raštu, runom, aprašyto akmens.
• 3-iasis reljefas skiriamas viduramžiams, jame vaizduojama katekizmo - pirmosios lietuviškos knygos spausdinimo scena. 1547 metai.
• 4-asis reljefas skirtas dabartinei norminei kalbai, siejamas su  J.Jablonskiu. Paminklo idėja - kalba yra tautos išlikimo garantas.
  KALBA YRA BENDRAS MEILĖS RYŠYS, TĖVYNĖS MOTINA, PILIETIŠKUMO TĖVAS,VALSTYBĖS SARGAS (M.Daukšos „Postilė“)
  Šie žodžiai bus iškalti ant paminklo 4 reljefo.

Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metis turi būti prasmingai įamžintas kiekviename Lietuvos didžiąjame mieste, taip pat ir mūsų etniniame Sūduvos regione. Marijampoliečių valia įprasminti turtingą šio Lietuvos krašto istoriją, Lietuvos valstybės formavimąsi, ilgą ir sudėtingą lietuvių bendrinės kalbos gimimo kelią. Svarbu gaivinti žmonių istorinę atmintį ir prieraišumą savo valstybei, savo tautai. Tam gali tarnauti ne tik kryptinga valstybės ekonominė, kultūrinė, švietėjiška politika, bet ir tautos istorinę raidą įprasminantys meno kūriniai ne tik sostinėje, bet ir regionų centruose.

Daugiau informacijos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno puslapyje http://www.sculptbalkes.com

Paminklui panaudota apie 300 tonų rausvos spalvos granito.